Saulės elektrinės tampa vis populiaresnės visame pasaulyje, o Lietuvoje taip pat matome augantį susidomėjimą atsinaujinančia energetika. Tačiau nepaisant valstybės paramos ir ilgalaikės finansinės naudos, ne visi namų savininkai ryžtasi šiam sprendimui. Kyla klausimas: kodėl kai kurie žmonės vis dar dvejoja investuoti į saulės elektrines? Gal nepakanka informacijos apie saulės elektrines, o gal kaltos kitos priežastys?..
Viena iš priežasčių – pradinės investicijos dydis. Nors yra įvairių paramos mechanizmų ir finansavimo galimybių, ne kiekvienas gyventojas gali sau leisti iš karto sumokėti kelis ar net keliolika tūkstančių eurų už saulės elektrinę. Be to, kai kurie žmonės nėra tikri dėl technologijų ilgaamžiškumo ir grąžos laikotarpio, o tai kelia papildomų abejonių.
Apie saulės elektrines kalbamės su saulės energetikos ekspertu Tomu iš Vilpra.lt.
K: Kodėl, jūsų nuomone, dar ne visi Lietuvos namų savininkai turi saulės elektrines?
A: Priežasčių yra daug, bet pagrindinės – finansinės. Net ir su valstybės parama vis tiek reikia turėti pradinį kapitalą. Kitas svarbus dalykas – informacijos trūkumas. Dalis žmonių tiesiog nesupranta, kaip veikia saulės elektrinės, kokią naudą jos suteikia ir kaip jas įsirengti.
K: Bet juk dabar yra įvairių paramos mechanizmų, bankai siūlo paskolas – ar tai nepadeda?
A: Padeda, bet ne visiems. Kai kuriems žmonėms gauti finansavimą sudėtinga, o kiti tiesiog nenori įsipareigoti bankams. Be to, paramos gavimo procesas gali atrodyti sudėtingas ir atimti daug laiko.
K: Ar lietuviams vis dar atrodo, kad saulės elektrinė atsiperka per ilgą laiką?
A: Taip, tai viena iš dažnų baimių. Vidutiniškai saulės elektrinė atsiperka per 5–8 metus, priklausomai nuo elektros kainų ir suvartojimo. Bet kai kurie žmonės tikisi, kad investicija atsipirks dar greičiau, o kai to nemato, nusprendžia jos išvis nedaryti.
K: Ar klimatas Lietuvoje tikrai tinkamas saulės elektrinėms?
A: Žinoma! Nors Lietuvoje nėra tiek saulės, kiek, pavyzdžiui, Ispanijoje, bet mūsų saulės elektrinės vis tiek efektyviai generuoja elektrą. Be to, vėsesnis klimatas netgi gali būti naudingas, nes saulės moduliai geriau veikia esant žemesnei temperatūrai.
K: Kokie dar mitai stabdo žmones nuo saulės elektrinių įsirengimo?
A: Vienas dažniausių mitų – kad žiemą elektrinės visai negamina energijos. Tai netiesa. Žiemą generacija mažesnė, bet sistema vis tiek dirba. Kitas mitas – kad saulės elektrinės greitai sugenda arba praranda efektyvumą. Iš tiesų, šiuolaikiniai moduliai veikia 25–30 metų, o jų efektyvumas krenta labai lėtai.
K: Ar matote, kad situacija keičiasi ir vis daugiau žmonių nusprendžia investuoti?
A: Taip, tikrai. Per pastaruosius metus saulės elektrinių skaičius Lietuvoje labai išaugo. Didėjančios elektros kainos ir vis geresnės finansavimo galimybės skatina žmones veikti. Be to, vis daugiau žmonių galvoja apie ekologiją ir energetinę nepriklausomybę.
K: Ką patartumėte žmonėms, kurie vis dar svarsto, ar verta įsirengti saulės elektrinę?
A: Pirmiausia – nesivadovauti mitais ir klaidinga informacija. Reikia pasidomėti skaičiais, paskaičiuoti, kokia nauda būtų konkrečiai jūsų namui. Taip pat pasikonsultuoti su specialistais, kurie gali padėti suprasti visus techninius ir finansinius aspektus.
Nors saulės elektrinės tampa vis populiaresnės, daugeliui žmonių dar kyla klausimų ir abejonių. Finansiniai aspektai, informacijos trūkumas ir klaidingi įsitikinimai stabdo spartesnį jų plitimą. Tačiau situacija keičiasi – technologijos tobulėja, paramos mechanizmai gerėja, o visuomenė vis labiau domisi atsinaujinančia energetika.
Jeigu svarstote apie saulės elektrinę, verta gerai įvertinti savo poreikius ir galimybes. Nors pradinė investicija gali atrodyti didelė, ilgalaikėje perspektyvoje tai ne tik padeda sumažinti išlaidas už elektrą, bet ir prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo.